Kaip ir kasmet, šaltą sausio 13-tąją, visi įstaigos ugdytiniai ir bendruomenė susirinkome prisiminti tuos, kurių krauju prieš 25-erius metus buvo sumokėta už Lietuvos laisvę. Renginį vedė muzikos pedagogė Joana Tarasevičienė, renginio atributika rūpinosi auklėtojos Daiva Stanionienė, Renata Marcinkevičienė. Vaikų piešinių parodą apie sausio 13 –osios įvykius inicijavo bei parengė auklėtojos Jūratė Gintvainienė ir Dalė Šimkaitienė.
Mūsų mažieji – jau antroji laisvos Lietuvos karta. Nelengva perteikti šią istorinę pamoką netgi vyresniems, jau nebepatyrusiems „mažųjų brolių“ statuso, kai tautos dvasia mumyse buvo tarsi suspausta spyruoklė ir laisvės galimybė prilygo gyvenimo kainai. Visgi mes bandome mažiesiems perteikti šį neverbalinį žinojimą – esame lietuviai, iškovojome laisvę, nes meilė Lietuvai buvo stipresnė už baimę, todėl jos nepajėgė sutraiškyti tankai ir šautuvų salvės nenustelbė laisvės dainos.
Mažieji sausio 13-osios rytą sugužėjo į salę, rankutėse laikydami savo padarytas geltonas, žalias ir raudonas popierines gėles. Visi drauge pažiūrėjome trumputę lemtingosios nakties videomedžiagą,- klausinėjami vaikai komentavo ekrane bėgančius kadrus,- jie jau ne taip mažai žino. Paskui, skambant smuiko muzikai, salės vidury buvo uždegtas atminimo žvakučių takelis, o vaikai šalia jo iš savo atsineštų gėlių sudėjo Lietuvos vėliavą.
Tada, šilčiau apsirengę, išėjome į lauką. Buvo uždegtas laužas, visi dainavome „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos…“, gėrėme šiltą arbatą, tarsi atkartodami tik ką prieš mūsų akis vėl praslinkusius istorinius kadrus. Tai mažųjų pilietiškumo ir tautiškumo ugdymo pamoka, meilės, tapatumo savo kraštui auginimas. Tikėkime, jog laisvės gynėjų aukos buvo prasmingos – mūsų vaikams niekada neteks regėti šiurpių sausio 13 –osios įvykių.
