Titas: „Kai tvarkau žaislus, kai mamai padedu plauti indus ir kai su broliais nesipykstu tada žinau, kad būnu geras. Kai vaikai būna geri mama šypsosi ir mus vadina angeliukais“.
Liepa: „Pas mane gerumas būna, kai aš padedu tėveliams ir apkabinu draugą, kai jam liūdna“.
Arminas: „Kai draugai nesimuša ir nieko nelaužo, draugauja, tai tada jie būna geriausi draugai“.
Dominykas: „Kai vaikai klauso mamų, tvarko žaislus, kai paguodžia draugą ir pasako „atsiprašau“, tada būna gerumas“.
GYVENO KARTĄ DRAKONIUKAS. JO VARDAS BUVO EDVINAS MAŽYLIS. JIS IŠĖJO PASIVAIKŠČIOTI GRAŽIU SAULĖS NUTVIEKSTU TAKU.
BEEIDAMAS PAMATĖ SKRENDANT DĖŽUTĘ. JOJE BUVO KVIETIMAS. JIS PAŠOKO IR PAGAVO. LABAI APSIDŽIAUGĖ TUO LAIŠKU. BET PRADĖJO LYTI. LAIŠKAS SUŠLAPO. DRAKONIUKAS NULIŪDO IR NUBĖGO NAMO.
Aš turiu dvi močiutes – viena babytė, kita močiutė. Ir vieną senelį. Mano seneliai geri. Aš su močiute dažnai einu pagirdyti ožiukų. Kartais padedu tvarkytis. Mano močiutė, man atrodo, kad yra sena, nes jai labai kojytes skauda. O mamytė mano masažuoja jai. Linkiu seneliams turėti sveikatos.
Emilija
Matas Pilius 6 m.
KELIONĖ PO LIETUVOS MIŠKUS
Vieną kartą gyveno briedis. Jis norėjo keliauti po Lietuvos miškus. Atėjo į mišką, kuriame augo daug aukštų eglių, tvirtų ąžuolų, lieknų beržų, tankių krūmų. Eina briedis miško taku, apžiūri viską ir mato: vilkas atsėlina.
– Kur tu keliauji toks senas?
– Aš noriu pamatyti platųjį pasaulį, susipažinti su Lietuvos miškais.
– Aš irgi noriu. Aš viskuo domiuosi.
Iškeliavo briedis stipruolis ir vilkas ilgadantis kartu. Jie keliavo drauge draugiškai dainuodami dainas apie žvėris. Bekeliaudami sutiko mažą genelį:
– Sveikas, geneli, papasakok mums apie Lietuvos miškus.
Genelis jiems pradėjo pasakoti, o vilkas su briedžiu įdėmiai klausėsi. Kai genelis baigė pasakoti, išėjo jie namuko ieškoti, kad galėtų kartu apsigyventi. Susirado namučius miške ir apsigyveno. Genelis gydė medžius, briedis tvarkė miško aplinką, o vilkas medžiojo. Jie gyveno ilgai ir laimingai.
Gyvenime daug kas priklauso nuo to, kaip įsisavinamos vertybės, kaip sugebama jas realizuoti. Gėriui formuotis ypač tinkamas imlus ikimokyklinis ir priešmokyklinis amžius. Perduoti dvasines vertybes nėra sunku, bet paversti jas elgesio, veiklos, bendravimo pagrindu – žymiai sudėtingiau.
2009 m. gruodžio mėn. vaikų darželiai. ,,Vaivorykštė", 36-sis, lopšeliai-darželiai ,,Volungėlė", ,,Žemyna", ,,Rokutis" atliko tyrimą ,,Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų gerų ir blogų darbų samprata".
2010 metais parengėme ir pradėjome vykdyti projektą ,,Dvasinių vertybių sampratos ugdymas". Projekte dalyvauja lopšeliai-darželiai ,,Rokutis", ,,Volungėlė", ,,Klumpelė", ,,Žemyna", ,,Svirnelis" vaikų darželiai ,,Vaivorykštė" ir ,,Raudonkepuraitė", 36-sis. Šis projektas padės pedagogams atrasti metodų ir būdų, kaip ugdyti vaiką, kad pagrindinės vertybės taptų veikimo norma, pedagogai pasidalins patirtimi, kaip jiems sekėsi bendradarbiaujant su tėvais nukreipti vaiką pozityviam elgesiui, daryti poveikį humaniškumo sklaidai.
Kovo 2 d. Vaikų literatūros muziejuje vyko projekto ,,Dvasinių vertybių sampratos ugdymas" metodinė valanda ,,Vaikų dvasingumo žadinimas per kūrybą" bei vaikų kūrybos laikraščių parodos atidarymas.
Centro metodininkė organizatorė Julija Bakūnaitė kalbėjo apie autentiško pedagogų elgesio poveikį vaikams. Direktorės pavaduotoja ugdymui L. Pochylienė supažindino su vaikų laikraščių leidybos procesu, jo įtaka vaikų kūrybiškumo ugdymui. Kauno m. švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Bukmanaitė pasidžiaugė prasmingais pedagogų ir vaikų darbais.
