Menu Close

PROJEKTAS „GYVASIS KALBOS LOBYNAS”, SKIRTAS TARMIŲ METAMS

Šie metai paskelbti Tikėjimo ir Tarmių metais. Tikime, kad abu šie žingsniai yra išties egzistenciškai prasmingi Lietuvai ir lietuviams kaip atsigręžimas į savastį, tapatybės retrospekcija: kas esame, kuo tikime, kas mums svarbu – o tai tolygu – kuo būsime.

Mūsų gimtoji kalba yra seniausia gyvoji indoeuropiečių kalba, o jos tarmės, patarmės, šnektos – labai svarbi tautos kultūros paveldo dalis. Tarmių amžius – apie 1000 metų, todėl jos yra svarbus šaltinis tautos ir ypač kalbos istorijai.

Kalba – kiekvienos tautos mąstymo išraiška. Savo kalba tauta perteikia savitą pasaulio suvokimo būdą. Kaip teigė prof. A. Girdenis „Kiekviena tarmė, net nedidelė atskiro kaimo pašnektė turi tik jai būdingų, subtilių, sunkiai aprašomų intonacinių bei reikšminių niuansų, kurių negalima nei pakartoti, nei perteikti jokia kita tarme ar kalba.“

Lietuvių kalbos reikšmę lietuvių tautos egzistencijai bene pirmas kėlė Mikalojus Daukša XVI a. Dvasininkas labiau už visas kitas tautines vertybes – netgi už religiją – vertino gimtąją kalbą, akcentavo jos įtaką tautos vienybei: “Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, viešpatysčių sargas. Panaikink kalbą – panaikinsi santaiką, vienybę ir viską gera“.

Norint ugdyti vaikų tautinį tapatumą svarbu suprasti, jog vienas iš svarbiausių veiksnių yra tėvų ir ugdytojų pavyzdys. Nuo mažens neįskiepijus meilės, pagarbos Lietuvai, jos kalbai, kultūrai, tradicijoms, valstybinės šventės dažnai būna tik laisva diena nuo darbų. Augdamas vaikas per gimtąją kalbą, kultūros, tradicijų ir papročių išskirtinumą, tautos istorinę patirtį, plečia savąją tapatumo patirtį, identifikuodamasis su bendruomene, tėvyne. Dar vaikystėje vaikai priskiria save lietuvių tautinei grupei ir perima šiai grupei būdingą kalbą, savybes, simbolius ir tradicijas. Jeigu apie tai nebus vaikui pasakojama, rodoma, galime tikėtis, jog vaikui nebus įskiepyta meilė Lietuvai, nebus suvoktas jos brangumas mums.

Šio projekto metu mes skatiname bent po truputį su vaiku prisiliesti prie tautiškumo, Lietuvos žemėlapio, tarmių, papročių. Leiskime mūsų vaikams išgirsti kaip kalba kituose regionuose gyvenantys žmonės, kaip tarmiškai skamba pasakos, patarlės, dainos, lopšinės.

Pasistenkime ir sudarykime sąlygas vaikų tėveliams, seneliams bei proseneliams pasidalinti savo prisiminimais apie savo gimtinę, jos tarmę, papročius, gaminius, apsirengimą. Tik nuo mūsų priklauso ar mažas vaikutis pamils Lietuvą, ar supras, kad jis yra mūsų tautos labai svarbi dalis, kad tik mes ir jis gali išsaugoti Lietuvą, jos praeitį, kalbą, papročius, kultūrą, tradicijas.

tarmes OLYMPUS DIGITAL CAMERA

KAUNO MIESTO IKIMOKYKLINIŲ ĮSTAIGŲ PROJEKTO
„GYVASIS KALBOS LOBYNAS“,
skirto Tarmių metams,

 

NUOSTATAI

 

Lietuvos Respublikos Seimas atsižvelgdamas į tai, kad gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta, priėmė nutarimą 2013-uosius paskelbti Tarmių metais. Šio nutarimo tikslas – stiprinti tautos vienybę, pilietiškumą, toleranciją, bendrinės kalbos ir tarmių kultūrą.

RENGĖJAS – Kauno lopšelio – darželio „Rokutis“ Metodinis dvasinio ugdymo centras.

SOCIALINIAI PARTNERIAI – Vaikų literatūros muziejus, Rokų kultūros centras.

DALYVIAI – Kauno miesto ikimokyklinių įstaigų ugdytiniai, tėvai-seneliai, pedagogai.

LAIKAS – 2013 m. vasaris – lapkritis.

TIKSLAS – atsigręžti, pažinti, pasidžiaugti tarmiškuoju kalbos lobynu; pasigilinti į tarmiškojo kalbos diapazono vietą, reikšmę ir prasmę nūdienos kultūriniame kontekste.

Uždaviniai:

  • pedagogams plačiau susipažinti su tarmių klasifikacija, teritoriniu paplitimu, tarminėmis ypatybėmis;
  • apmąstyti filosofinę ir praktinę tarmių vietą mūsų gyvenimo erdvėje;
  • skatinti vaikus pažinti ir gerbti savo kraštą, jo gyvąsias vertybes: kalbą, tarmes ir žmones, kurie tai puoselėja, bei padėti patiems įsijungti į tarmiškai šnekančiųjų ratą;
  • gilinti ir stiprinti šeimyninius ryšius, įjungiant tėvus bei senelius į pasidalinimą gyvu tarmišku žodžiu;
  • kiekvienai įstaigai parengti „Tarmiškųjų kalbos lobių žemėlapį“ bei dėlionę „Kur gyvena tarmės“, kurie bus eksponuojami Vaikų literatūros muziejuje;

ORGANIZAVIMO TVARKA

Projektas vyks trimis etapais:

  • Pedagogų pasirengimas.
  • Renginiai vaikams ir tėvams-seneliams įstaigose.
  • Projekto apibendrinimas.

 

I etapas

  • Metodinė valanda „Vieni vartai – du kiemai, o juose šeši gardai“ (l/d „Rokutis“).

 

II etapas

  • Vaikų supažindinimas su pagrindiniais specifiniais tarmių bruožais, tarmiškų tekstų klausymasis, jų atpažinimo praktika;
  • Tarmiškųjų kalbos lobių ieškojimas, padedant tėvams, seneliams, pedagogams (renkami, užrašomi įdomūs, specifiniai tarmiški posakiai, žodžiai,…), bei „Tarmiškųjų kalbos lobių žemėlapio“ parengimas;
  • Dėlionės „Kur gyvena tarmės“ gaminimas.
  • Vieno vaikų tarmiškai atliekamo kūrinėlio parengimas projekto užbaigimui bei jo įrašymas į diskelį.

 

III etapas

  • Projekto apibendrinimas, viktorina. (Rokų kultūros centras)
  • „Tarmiškųjų kalbos lobių žemėlapių“ bei dėlionių „Kur gyvena tarmės“ paroda Vaikų literatūros muziejuje.
  • Bendrai parengto vaikų tarmiškai atliekamų tekstų (dainelių, eilėraštukų, pasakojimų, smulkiosios tautosakos,…) diskelio pristatymas.

 

VYKDYMO TVARKA

  • Norintys dalyvauti projekte „Gyvasis kalbos lobynas“ iki 2013 m. vasario 21 d. užsiregistruoja el. paštu aldonane@gmail.com, užpildant šią mažą dalyvio anketą.
  • Smulkesnė informacija apie projektą bus pateikta įvadiniame renginyje „Vieni vartai – du kiemai, o juose šeši gardai“ vasario 26 d. 11 val.
  • Informaciją teikia Aldona Endziulienė, l/d. „Rokutis“ metodininkė organizatorė – tel. 436 049, mob. tel. 8 656 41871.

DALYVIO ANKETA

Įstaiga

Pedagogų vardas, pavardė

El. adresas, telefonas

(gali būti asmeniniai)

Jūsų preliminarios pastabos

(kiek grupių, vaikų žada dalyvauti;

įrašykite, gal jau turite numatę renginius; jūsų pasiūlymai, kt.)

Kartu primename, kad LR Kultūros ministerijos puslapyje yra paskelbtas

VI –tasis respublikinis tarmiškos kūrybos konkursas

Maloniai kviečiame dalyvauti VI-tajame tarmiškos kūrybos konkurse, kurį rengia Etninės kultūros globos taryba prie Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Etninės kultūros draugijos Tarmiškos kūrybos grupės Rytų aukštaičių sambūris, Kauno rajono Raudondvario kultūros centras ir kūrėjų klubas „Žaliažolė“

http://www.lrkm.lt/go.php/lit/IMG/617

Skip to content