Rugsėjo 21-osios rytą darželio pievelė prie ąžuolo „praturtėjo“ visomis spalvomis šviečiančiomis rudenėlio gėrybėmis – nuo parodinių iki pasivaišinimui skirtų vaisių, daržovių, sulčių. O nuo galimo lietučio pridengiančioje palapinėje rikiavosi šieno briketai bei įvairios priemonės kūrybingam vaikų džiaugsmui išreikšti. …Ir visa tai akylai stebėjo vidury kiemo stovintis šiaudinis ožys.
Kalendorinės šventės, įkvėptos amžinojo gamtos ritmo, yra vienos iš artimiausių ir suvokiamiausių mūsų mažiesiems, suteikiančios galimybę perteikti lietuviškąjį mentalitetą, visada puoselėjusį darnų žmogaus ir gamtos ryšį. O šiandien mūsų kieme rudens lygiadienio delnuose – „Rudens sambariai – 2016“.
Kokia būtų šventė be svečių, su kuriais galima pasidalinti žiniomis, patirtimi, kūrybiniu džiaugsmu? Mūsų šventėje dalyvavo būrys vaikų ir pedagogų iš „Pušynėlio“ ir Panemunės lopšelių-darželių. Kartu žaidėme lietuvių liaudies žaidimus, kūrėme figūrėles iš šieno (gyvūnėlius, paukštelius, kitus liaudiškus erdvinius elementus), mušdami būgnus ir dainuodami pagal paprotį paaukojome įspūdingąjį šiaudinį ožį ir, aišku, šventę baigėme rudeniškų gėrybių vaišėmis.
Metų ratas pasuko žiemos pusėn,- ir nors darosi šalčiau, bet švenčių ir džiaugsmo mažiau nebus…
