Get Adobe Flash player
Draugaukime Facebook’e
Parama įstaigai
Kalendorius
2018 m. gruodžio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Lap    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31  

Vietiniai projektai

Sveikatingumo projektai

Vaiko sveikata  tai neįkainuojamas lobis, didžiausia ugdymo vertybė,

kurią privalu saugoti ir branginti kiekvienam iš mūsų.

Žmogaus asmenybės ir sveikatos ištakos glūdi jo vaikystėje. Šeima ir darželis – du partneriai, atsakingi už vaiko sveikatą ir visapusišką ugdymą. Sveikatos ugdymo aktualumas – tai kaip didžiausia vertybė. Mūsų įstaigos siekiai – ugdyti visapusiškai sveikus vaikus. Tai  saugius, sveikus, turinčius tvirtus sveikatos stiprinimo įgūdžius. Sveikatos ugdymo procesas orientuotas į vertybes, kurios vaikui augant plečiasi, tobulėja, tampa įpročiu, o vėliau – socialine norma. Sveikas vaikas tai aktyvus, linksmas,  geranoriškai nusiteikęs aplinkinių žmonių atžvilgiu. Jis smalsus, aktyvus, judrus, vystosi harmoningai, turi gerai išlavintas funkcines ir fizines organizmo galimybes.

Mūsų įstaigos visos grupės parengė ir vykdė sveikatos stiprinimo projektus. „Bitučių“ grupės projektas „Sveikas maistas – sveikas aš“. Projekto ugdomosios veiklos metu buvo siekiama bendradarbiavimo su vaikų šeimomis, įdiegiant vaikams maisto gaminimo įgūdžius bei sveikos mitybos sampratą, suteikiama tėvams ir vaikams žinių apie mitybą, apie tai, kaip maisto gaminimas padeda vaikui ugdytis socialinius, komunikacinius, pažintinius, kūrybinius ir, žinoma, sveikos gyvensenos įgūdžius.

„Nykštukų“gr. sveikatos stiprinimo projektas „ Vaisiai ir daržovės – energijos šaltinis“. Projekto tikslas – gilinti vaiko žinias apie maisto ir mitybos poveikį sveikatai bei ugdyti sveikos mitybos įgūdžius. Buvo  plėtojama tema apie skirtingų spalvų vaisius ir daržoves ir jų skirtingą poveikį mūsų organizmui. Kiekviena dienai paskirta tam tikra spalva ir tik šios spalvos vaisiai ar daržovės aptariami, ragaujami, pjaustomi. Tėveliai aktyviai įsijungė į projekto vykdymą ir atnešdavo kiekvieną dienelę  tos spalvos vaisių ir daržovių.

 „Drugelių“ gr. projektas – „Sveikuolių arbatėlė“. Sveikatos stiprinimo projekto vykdymo metu atskleista arbatos ypatybes, puoselėjant vaistažolių bei vandens pažinimą. Buvo domimasi vandens ir arbatžolių sveikuoliškomis savybėmis, ugdoma vertybinės nuostatos, laikantis arbatos gėrimo tradicijų.

„Pelėdžiukų“ gr. projektas – „Saugaus eismo ABC“. Vykdydami šį projektą buvo bendradarbiaujama su vaikų šeimomis,  tėvams ir vaikams suteikta žinių apie saugų elgesį kelyje įv.situacijų metu, apie tai, kaip saugaus eismo įgūdžių formavimas padeda vaikui visapusiškai ugdytis. Ugdomosios veiklos metu  organizuota edukacinę išvyką į Kauno  Algio Žikevičiaus Saugaus vaiko mokyklą. Edukacinėje veikloje vaikai susipažino su saugaus eismo aplinka, kelio ženklais, jų reikšmėmis, plėtojo žinias apie saugų elgesį gatvėje, kelyje, taip pat apie atšvaitus, jų naudingumą.

„Boružėlių“ gr. projektas  – „Esu sveikas ir saugus“. Ugdomoje veikloje vaikai tyrinėjo savo kūno galimybes, stiprino sveikatą sportuodami, kūrė elgesio taisykles, mokėsi saugaus elgesio gatvėje. Tai tyrinėjimai darželio kieme,  patys kūrė žaidimus su gamtine medžiaga. Valgė daržoves, sužinojo ką valgyti sveika, o ko reikėtų mažiau.

„Ančiukų“ gr. – ,,Vandenėlis troškulį  malšina, prausia ir nuramina“. Projekto aktualumas: augančiam vaikui vanduo reikalingas taip, kaip oras ir maistas.Visa mus supanti ekologinė sistema negalėtų egzistuoti be vandens. Todėl vaikas supras, kad vanduo būtinas visai gamtai, žmogui. Veiklos metu buvo ugdoma kasdieniniai prausimosi įgūdžiai, praktikuojama terapinė veikla su vandeniu; daroma įvairūs išbandymai su vandeniu. Ruošiama stendiniai pranešimai šia tema. Klausėsi muzikos : vandens čiurlenimo. Tėvai  aktyviai dalyvavo projektinėje veikloje.

 

PROJEKTAS “GYVASIS KALBOS LOBYNAS”, SKIRTAS TARMIŲ METAMS

Šie metai paskelbti Tikėjimo ir Tarmių metais. Tikime, kad abu šie žingsniai yra išties egzistenciškai prasmingi Lietuvai ir lietuviams kaip atsigręžimas į savastį, tapatybės retrospekcija: kas esame, kuo tikime, kas mums svarbu – o tai tolygu – kuo būsime.

Mūsų gimtoji kalba yra seniausia gyvoji indoeuropiečių kalba, o jos tarmės, patarmės, šnektos – labai svarbi tautos kultūros paveldo dalis. Tarmių amžius – apie 1000 metų, todėl jos yra svarbus šaltinis tautos ir ypač kalbos istorijai.

Kalba – kiekvienos tautos mąstymo išraiška. Savo kalba tauta perteikia savitą pasaulio suvokimo būdą. Kaip teigė prof. A. Girdenis „Kiekviena tarmė, net nedidelė atskiro kaimo pašnektė turi tik jai būdingų, subtilių, sunkiai aprašomų intonacinių bei reikšminių niuansų, kurių negalima nei pakartoti, nei perteikti jokia kita tarme ar kalba.“

Lietuvių kalbos reikšmę lietuvių tautos egzistencijai bene pirmas kėlė Mikalojus Daukša XVI a. Dvasininkas labiau už visas kitas tautines vertybes – netgi už religiją – vertino gimtąją kalbą, akcentavo jos įtaką tautos vienybei: “Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, viešpatysčių sargas. Panaikink kalbą – panaikinsi santaiką, vienybę ir viską gera“.

Norint ugdyti vaikų tautinį tapatumą svarbu suprasti, jog vienas iš svarbiausių veiksnių yra tėvų ir ugdytojų pavyzdys. Nuo mažens neįskiepijus meilės, pagarbos Lietuvai, jos kalbai, kultūrai, tradicijoms, valstybinės šventės dažnai būna tik laisva diena nuo darbų. Augdamas vaikas per gimtąją kalbą, kultūros, tradicijų ir papročių išskirtinumą, tautos istorinę patirtį, plečia savąją tapatumo patirtį, identifikuodamasis su bendruomene, tėvyne. Dar vaikystėje vaikai priskiria save lietuvių tautinei grupei ir perima šiai grupei būdingą kalbą, savybes, simbolius ir tradicijas. Jeigu apie tai nebus vaikui pasakojama, rodoma, galime tikėtis, jog vaikui nebus įskiepyta meilė Lietuvai, nebus suvoktas jos brangumas mums.

Šio projekto metu mes skatiname bent po truputį su vaiku prisiliesti prie tautiškumo, Lietuvos žemėlapio, tarmių, papročių. Leiskime mūsų vaikams išgirsti kaip kalba kituose regionuose gyvenantys žmonės, kaip tarmiškai skamba pasakos, patarlės, dainos, lopšinės.

Pasistenkime ir sudarykime sąlygas vaikų tėveliams, seneliams bei proseneliams pasidalinti savo prisiminimais apie savo gimtinę, jos tarmę, papročius, gaminius, apsirengimą. Tik nuo mūsų priklauso ar mažas vaikutis pamils Lietuvą, ar supras, kad jis yra mūsų tautos labai svarbi dalis, kad tik mes ir jis gali išsaugoti Lietuvą, jos praeitį, kalbą, papročius, kultūrą, tradicijas.

tarmes OLYMPUS DIGITAL CAMERA

KAUNO MIESTO IKIMOKYKLINIŲ ĮSTAIGŲ PROJEKTO
„GYVASIS KALBOS LOBYNAS“,
skirto Tarmių metams,

 

NUOSTATAI

 

Lietuvos Respublikos Seimas atsižvelgdamas į tai, kad gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta, priėmė nutarimą 2013-uosius paskelbti Tarmių metais. Šio nutarimo tikslas – stiprinti tautos vienybę, pilietiškumą, toleranciją, bendrinės kalbos ir tarmių kultūrą.

RENGĖJAS – Kauno lopšelio – darželio „Rokutis“ Metodinis dvasinio ugdymo centras.

SOCIALINIAI PARTNERIAI – Vaikų literatūros muziejus, Rokų kultūros centras.

DALYVIAI – Kauno miesto ikimokyklinių įstaigų ugdytiniai, tėvai-seneliai, pedagogai.

LAIKAS – 2013 m. vasaris – lapkritis.

TIKSLAS – atsigręžti, pažinti, pasidžiaugti tarmiškuoju kalbos lobynu; pasigilinti į tarmiškojo kalbos diapazono vietą, reikšmę ir prasmę nūdienos kultūriniame kontekste.

Uždaviniai:

  • pedagogams plačiau susipažinti su tarmių klasifikacija, teritoriniu paplitimu, tarminėmis ypatybėmis;
  • apmąstyti filosofinę ir praktinę tarmių vietą mūsų gyvenimo erdvėje;
  • skatinti vaikus pažinti ir gerbti savo kraštą, jo gyvąsias vertybes: kalbą, tarmes ir žmones, kurie tai puoselėja, bei padėti patiems įsijungti į tarmiškai šnekančiųjų ratą;
  • gilinti ir stiprinti šeimyninius ryšius, įjungiant tėvus bei senelius į pasidalinimą gyvu tarmišku žodžiu;
  • kiekvienai įstaigai parengti „Tarmiškųjų kalbos lobių žemėlapį“ bei dėlionę „Kur gyvena tarmės“, kurie bus eksponuojami Vaikų literatūros muziejuje;

ORGANIZAVIMO TVARKA

Projektas vyks trimis etapais:

  • Pedagogų pasirengimas.
  • Renginiai vaikams ir tėvams-seneliams įstaigose.
  • Projekto apibendrinimas.

 

I etapas

  • Metodinė valanda „Vieni vartai – du kiemai, o juose šeši gardai“ (l/d „Rokutis“).

 

II etapas

  • Vaikų supažindinimas su pagrindiniais specifiniais tarmių bruožais, tarmiškų tekstų klausymasis, jų atpažinimo praktika;
  • Tarmiškųjų kalbos lobių ieškojimas, padedant tėvams, seneliams, pedagogams (renkami, užrašomi įdomūs, specifiniai tarmiški posakiai, žodžiai,…), bei „Tarmiškųjų kalbos lobių žemėlapio“ parengimas;
  • Dėlionės „Kur gyvena tarmės“ gaminimas.
  • Vieno vaikų tarmiškai atliekamo kūrinėlio parengimas projekto užbaigimui bei jo įrašymas į diskelį.

 

III etapas

  • Projekto apibendrinimas, viktorina. (Rokų kultūros centras)
  • „Tarmiškųjų kalbos lobių žemėlapių“ bei dėlionių „Kur gyvena tarmės“ paroda Vaikų literatūros muziejuje.
  • Bendrai parengto vaikų tarmiškai atliekamų tekstų (dainelių, eilėraštukų, pasakojimų, smulkiosios tautosakos,…) diskelio pristatymas.

 

VYKDYMO TVARKA

  • Norintys dalyvauti projekte „Gyvasis kalbos lobynas“ iki 2013 m. vasario 21 d. užsiregistruoja el. paštu aldonane@gmail.com, užpildant šią mažą dalyvio anketą.
  • Smulkesnė informacija apie projektą bus pateikta įvadiniame renginyje „Vieni vartai – du kiemai, o juose šeši gardai“ vasario 26 d. 11 val.
  • Informaciją teikia Aldona Endziulienė, l/d. „Rokutis“ metodininkė organizatorė – tel. 436 049, mob. tel. 8 656 41871.

DALYVIO ANKETA

Įstaiga

Pedagogų vardas, pavardė

El. adresas, telefonas

(gali būti asmeniniai)

Jūsų preliminarios pastabos

(kiek grupių, vaikų žada dalyvauti;

įrašykite, gal jau turite numatę renginius; jūsų pasiūlymai, kt.)

Kartu primename, kad LR Kultūros ministerijos puslapyje yra paskelbtas

VI –tasis respublikinis tarmiškos kūrybos konkursas

Maloniai kviečiame dalyvauti VI-tajame tarmiškos kūrybos konkurse, kurį rengia Etninės kultūros globos taryba prie Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Etninės kultūros draugijos Tarmiškos kūrybos grupės Rytų aukštaičių sambūris, Kauno rajono Raudondvario kultūros centras ir kūrėjų klubas „Žaliažolė“

http://www.lrkm.lt/go.php/lit/IMG/617