Menu Close

„Lietuvių tautinė juostelė, juosta“

2015-ieji metai – etnografinių regionų metai. Lietuvių tautos gyvenime juosta lydėdavusi žmogų visą gyvenimą nuo gimimo iki kapo duobės. Gimusį kūdikį mūsų seneliai suvyniodavo į palą ir aprišdavo juosta. Iki šių dienų ant juostų nuleidžiamas karstas į kapo duobę. Ypatingą apsauginę reikšmę turėjo raudonos spalvos juostos, kuriomis būdavo apjuosiami naujagimiai. Lietuvių liaudies kultūroje juostų audimas ryškiausiai atsiskleidžia kraičio krovimo tradicijoje, nes merginos daugiausia juostų išausdavo būtent iki vestuvių, kad turėtų dovanų piršliui ar pajauniams, taip pat kraitvežiams. Mitinėje pasaulėžiūroje juostų ir apskritai medžiagos audimas prilyginamas aukai, apeigai, magiškam ritualui.  Austa juosta yra saitas, jungiantis su aukštesniuoju pasauliu. Juosta – tai puiki, pagarbą rodanti dovana artimam žmogui, nes lietuvių liaudies šventės mirgėte mirga nuo dzūkų, aukštaičių, žemaičių, suvalkiečių tautinių drabužių savitumo, spalvingumo. Apie darbščias audėjas, kurios audžia per naktį, buvo manoma, jog joms laumės padeda.

„Nykštukų“ grupėje lankėsi tautodailininkė Lilija Kudirkienė, kuri parodė savo austas juostas, o atsineštos staklelės skatino vaikų smalsumą ir norą išmėginti šį amatą. Esame dėkingi tėveliams, kad atnešė į grupėje vykusią parodą „Lietuvių tautinė juostelė, juosta“ turimų juostų ir suteikė vaikams galimybę susipažinti su lietuvišku tautiniu paveldu.

„Nykštukų“ grupės auklėtoja Jūratė Gintvainienė

 

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Skip to content