Vasariškai šiltų ir saulėtų dienų lydimas rugsėjis galiausiai stabtelėjo Lygės taške. Rudens lygiadienis – svarbi data žyminti metinę Žemės kelionę aplink Saulę, kai prasideda tikrasis (astronominis) ruduo, kai naktis susilygina su diena, o metų ratas baigia šiltąjį laikotarpį ir pamažu rieda šaltojo meto link… Rugsėjo 23-ąją dieną prie žaliojo darželio ąžuolo bendruomenė dainomis, šokiais ir padėkomis atsisveikino su dosnia, karšta Saule, pasitiko dangaus dievaitį Mėnulį, kuris kartu su žvaigždėmis vis ilgiau globos Žemę, taip vis trumpindamas dieną ir ilgindamas tamsos metą. Iš laukų parnešta ugnelė nušvito kieme karšta laužo liepsna, į kurią saujomis biro aukojamos gintaro dulkės, kaip padėka Žemynėlei, Saulei, Mėnuliui, Vėjui, Lietui už derliaus gausą, sėkmę ir sveikatą, o svarbiausia už auksinius rugelių grūdelius – duonelei kepti, už jų kotelius – saulutėms pinti, jomis namučius apgražinti, apšviesti. O užvis gardžiausia buvo naminė duonelė, su stora plutele, krosnies karščiu persmelkta, šeimininkės skalsa palydėta. Darnoje, šviesoje ir gerovėje vėlei gyvensime drauge iki kito laiko – Saulės sugrįžtuvių.
