Pavasario tėkmės nesustabdysi… Kasmet į gimtas vietas, savus lizdus sugrįžta tūkstančiai gandrų… Šie balti gražuoliai, prieraišūs paukščiai, parneša žinią, jog prasideda šiltasis metų laikas. Kai padangėje užmatai grįžtančius pavasario pranašus, siela suvirpa naujais atspalviais, atbunda ketinimas vėlei sukti naują metų ratą…
Rokučio bendruomenė surengė „savojo gandro“ sutiktuves,- tad saulėtą kovo 25-osios rytą kieme šurmuliavo renginys „Gandrinių šventė – linksmai!“. Gandrinių dieną mūsų numylėtinis nesivėluoja, genamas ilgesio paliktiems žmonėms, savam lizdui, vaikų klegesiui, sugrįžta šią dieną namolio – į Rokučio kiemą. Kol Gaspadinė, atsikėlusi ankstų rytą kepė sveteliams gandro bandeles, kieman sugužėjo paukštelių, varlyčių, vabaliukų, drugelių ir kitokios gyvatos. Belaukiant gandro, Gaspadinė dar ir pasirokavo su vaikais apie tai, kiek gandras turi vardų, ką sako liaudies išmintis, kai gandrą pirmą kartą pamatai skrendantį arba tupintį… Vaikai labai nustebo, jog gandras neturi balso stygų, todėl ir ne gieda kaip kiti paukščiai, o kleketuoja. Mažieji tiki, kad paukštis, apsigyvenęs sodyboje, neša laimę ir sveikatą. Linksmoji dalis – gandro žaidimai, šokiai, pamėgdžiojimai, erzinimai, skaičiuotės… Vaikų emocijas dar labiau pakylėjo, kai gandras paprašė padėti jam atstatyti seną lizdą – mažieji bėgiojo po kiemą, rinko žabus, šakas, sausą žolę, surado, net seną gandro plunksną… Kiti vaikučiai uoliai konstravo gandrui naują balą, apgyvendino ją varlėmis, žuvimis ir augmenija, kad tik gandrui nepristigtų maisto… Linksmos polkos fone Gaspadinė dalino gardžias gandro bandelės, primindama, kad vasaros pabaigoje vėl visi kartu palydėsime gandrą į šiltus kraštus…
Šis šventas, gerovę nešantis paukštis, besiglaudžia tik prie doro žmogaus ir darnios gamtos pašonės. Padėkime jam klestėti šalia mūsų – PAVASARĖKIME!
