Tikrojo gerumo paslaptis glūdi širdies tyloje. O gerumo apraiškos skleidžiasi ne tik per šventes, bet ir kaip natūrali, savalaikė, čia ir dabar pražystanti kasdienybė. Vasario 17-oji – atsitiktinio gerumo akto diena,- tai priminimas ir kvietimas kurti gerumo aurą atsitiktinai, neplanuotai, nusiteikus gerumo darbams, padėkai, apkabinimui, užuojautai, pagalbai draugui, artimui ar tiesiog kitam…
Jautrios mintys apie gerumą įsikūnijo ir mūsų stalo teatro spektaklyje „Kur gyvena gerumas?‘. Tai pasaka apie geros širdies Asiliuką, kuris padėjo atsodinti gerumo fėjos Lėjos žydintį gėlių sodą, kurį vieną naktį sušaldė piktoji karalienė Žiema. Nuo to laiko Asiliukas ir fėja Lėja tapo geriausiais draugais.
Vaidinimo siužetą ir dekoracijas sukūrė L. Pochylienė. Pasakos idėją, jog gerumas turi savybę plėstis bei padeda atrasti tikrų draugų, atskleidė Asiliuko ir gerumo fėjos Lėjos personažus atlikusios „Nykštukų“ gr. auklėtinė Gustė Satkevičiūtė ir jos mokytoja Dalė Šimkaitienė. Spektaklio pabaigą, lyg gerumo himnas, vainikuoja gerumo gėlių šokis, kuriame emocingai dalyvauja visi vaikai.
