Jau tapo tradicija Užgavėnių šventę pažymėti su trenksmu, dainomis ir šokiais. Šventė prasidėjo auštant dienai. Folkloro ansamblio vadovė Nijolė Grivačiauskienė (persirengusi ragana), kartu su folkloro būrelį lankančiais vaikais ir slaugytoja Giedre Audėjaitiene (vaidino gydytoją) linksmai grodami, dainuodami, šūkaliodami „Žiema žiema, bėk iš kiemo!“ aplankė kiekvieną grupę ir darbuotojus. Papokštavo, pažaidė, paliko vaišių, patys pasivaišino bei pakvietė netrukus susirinkti visiems darželio kieme prie laužo. Ir pasipylė žydelių, elgetų, čigoniukų, velniukų ir kitokių personažų šurmulys, pasiporavimai ir dainos. Prasidėjo tikros linksmybės: šokius keitė dainos, dainas keitė žaidimai, burtai. Kur buvęs kur nebuvęs atvyko vyriausiasis žydelis (muzikos vadovė Joana Tarasevičienė), kuris pasakojo kaip žiemą praleidęs, kokius sandorius ir prekes teko sudarinėti, pardavinėti. Ragana vis klausinėjo ar jau vejam žiemą ar dar pasiliekam? Kilo ginčas: vieni norėjo, kad žiema tęstųsi, kiti laukė artėjančio pavasario. O kad ginčai greičiau išsispręstų ragana paskelbė varžytuves tarp Kanapinio (auklėtoja Edita Diedonienė) ir Lašininio (auklytė Jolanta Navickaitė). Stipriai ir ilgai galynėjosi abu, kol vaikams padedant nugalėjo Kanapinis. Taip ir nusprendėme – lauksime pavasario su pumpurais, žaluma ir žiedais begrįžtančio. O tada jau atėjo Morės eilė. Liepsnojo laužo liepsnose, į jas sumetėme visas ligas, negeroves, negandas. Ir garsiai visi skandavome „Žiema žiema, bėk iš kiemo!“, džiaugėmės jog vėl sugrįš pavasaris ir šiluma. Vaišinomės Užgavėnių blynais, skaniai ir gausiai užsigavėjome. Blynų nepagailėjome ir kaimynams: apsilankėme ir paskelbėme žiemos pabaigą Rokų ambulatorijoje, Rokų koplyčioje, bibliotekoje, parduotuvėje, gatvėje sutiktiesiems. Žmonės buvo smagūs, linksmi ir vaišingi. Bet ne vaišės svarbiausias šios šventės atributas, o tai, kad mokame linksmintis ir džiaugtis, tęsdami senolių tradicijas.
Direktorės pavaduotoja ugdymui Lina Pochylienė
