Tokia citata iš Pirmojo laiško korintiečiams festivalį pradėjo L/D “Rokučio“ muzikos pedagogė J. Tarasevičienė.
Ar nuolat širdyje skambėtų giesmė, ar padėkos žodis – jų niekada nepakaks išreikšti dėkingumui Mamai ir Marijai už slėpiningąją gyvybės dovaną. Kiekvieną pavasarį, atbundant gamtai ir pražystant žiedams, vyksta giesmių ir dainų festivalis “Dėkoju Mamai ir Marijai”. Šiemet – aštuntasis – vyksta ypatingu laiku – 2014 metai Lietuvoje, visų krikščioniškų konfesijų kvietimu kurti gyvybės kultūrą, paskelbti Šeimos metais. Tai yra kaip patvirtinimas, kad atėjo laikas visų mūsų sutelktomis pastangomis dar dėmesingiau puoselėti pamatines šeimos vertybes.
Šių metų gegužės 7 –oji žadėjo ne tik gerą orą, bet ir puikią nuotaiką, nes Kauno vaikų lopšelis-darželis „Rokutis“ sukvietė mažuosius dainorėlius į Rokų šv. Antano Paduviečio parapijos šv. Šeimos koplyčią. Festivalyje dalyvavo 15 Kauno miesto ikimokyklinių įstaigų vaikų kolektyvų, t.y. 97 vaikučiai (kartu su mažuosius į šventę atlydėjusiais pedagogais ir tėveliais).
Renginyje sveikinimo žodį tarė festivalio sumanytoja J. Bakūnaitė. Susirinkusiuosius šiltai pasveikino parapijos klebonas kun. Virginijus Gražulevičius.
Festivalis prasidėjo giesme-himnu „O Marija mylima“ ir … koplyčia tarsi nušvito ne tik nuo gausos gražių giesmių Marijai bei nuotaikingų dainų apie mamą, bet ir nuo kiekvieno dainorėlių kolektyvo dovanotų įspūdingų baltų lelijų žiedų, kaip šventės įprasminimo simbolio.
Festivalio vertinimo komisija – Kauno m. muzikų draugijos vadovė J. Urnižienė bei šios draugijos narė F. Grybauskienė, Rokų šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kun. V. Gražulevičius, Kauno vaikų lopšelio-darželio „Rokutis“ direktorė R. Stanislovaitienė ir Panemunės seniūnė R.Žolynienė.
Festivalio padėkos raštai ir suvenyrai (maži, mūsų pačių rankų darbo angeliukai) – nors kuklus, tačiau nuoširdus a č i ū dainorėliams bei jų vadovams. Kiekvieno gyvenimo pradžioje stovi pats gražiausias, pats patikimiausias, pats mylimiausias žmogus – Motina. Bet nei vienas nežinome – o kurgi šios pradžios pradžia? Dažnai net nesusimąstome apie tai. O jei leidžiame sau atverti šią egzistencinę nežinojimo „žaizdą“, pagarbiai pritylame, imdami suvokti šio stebuklo dydį, ir, jei drįstame būti nuoširdūs, tariame – Dievas…
O nuoširdumą visada lydi dėkingumas…
O dėkingumo perpildyta širdis – tiesiog dainuoja.
…. Tad dainuok, širdie, gyvenimą…
