Get Adobe Flash player
Draugaukime Facebook’e
Parama įstaigai
Kalendorius
2019 m. lapkričio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Spa    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930  

Vaikų kūryba

“Gerumas – tai…”,- mąsto “Pelėdžiukai”

Bendra „Nykštukų“ žodinė kūryba

Gyveno kartą ponas pomidoras Mindaugas. Kartą jis ėjo per mišką. Ten susitiko kiškį.

Kiškis sako:

  • Kur gi tu taip skubi?
  • Aš skubu pas draugę morką Mortą. Ten vakarėlis, – atsako pomidoras.
  • Tai gal nunešk gražių gėlyčių.

Pomidoras Mindaugas priskynęs gėlyčių keliavo toliau vienas. Susitiko lapę. Lapė paklausė:

  • Kur gi tu taip skubi?
  • Skubu pas draugę morką į svečius.-
  • Nunešk jai uogų-mėlynių ir aviečių.
  • Gerai, sutinku.

Pomidoras atsisveikino ir vėl nuėjo vienas. Susitiko vilką. Vilkas paklausė:

  • Kur gi tu taip skubi?
  • Skubu pas draugę Mortą.

Vilkas pasiūlė nunešti grybų . Pomidoras prisirinko grybų ir atėjo pas draugę morką.

  • Atnešiau tau dovanų nuo draugų.

Morka labai apsidžiaugė  ir pakvietė pasivaišinti, pašokti su ten atėjusiais draugais. Visiems buvo labai linksma.

 

Meida, Neirida, Stela, Luknė

Bulvė

Darže užaugo bulvė.

Turėjo ji gražius namus.

Jos vardas buvo Vaida

Vitaminų karalienė tikra.

Keliauti mėgo ji labai

I kelionę išsiruošt norėdavo kasdien.

Į lagaminą įsidėdavo svogūną

Ir iškeliaudavo pasaulio pažiūrėt.

 

Vaikų kūrybos eilėraščiai apie Lietuvą

Auksė Pavlavičiūtė 6 m

Aš myliu Lietuvą

Ir dovanėlę jai siunčiu.

Linkiu jai būt brangiausiai

Ir metų daug geriausių.

 

Mileta Paulauskaiė 6 m.

Žibutė pražydo

Miško pakrašty.

Nuskinsiu – nunešiu

Lietuvai dovanų.

 

Marta Žaščiurinskaitė 6 m.

Mylima, graži Lietuva

Tėvynė tu mano.

Man patinka čia gyventi

Nes visur labai gražu.

 

Nojus Buinickas 6 m.

Lietuva lik laisva

Lietuva būk be karų.

Kai užaugsiu gaminsiu elektrą

Kad būtų Lietuvoj šviesu.

 

Linas Paukovas 6 m.

Pastatysiu aš pilį

Iš plytų tvirčiausių.

Iškelsiu vėliavėlę

Ir šokį pašoksiu.

 

„Nykštukų“ kūryba

PATRICIJA BANIONYTĖ 6m.

Mūsų daržely auga
Lietuvos berželis
Kiekvieną pavasarėlį
Skleidžia jis lapus.

Kai vėjelis pučia
Judina šakas.
Ir vaikams palinki
Vasaros šiltos.

TĖJA  MINKŠTIMAITĖ 6 m. ir MEDA MALINAUSKAITĖ 6 m.

Lietuvos šalelėj
Auga daug gėlių.
Vabaliukai ropinėja
Čiulba vyturiai.

Lietuvos šalelėj
Gera ir smagu
Čia vaikučiai žaidžia
Sukas rateliu.

MATAS STULPINAS 5 m.

Skruzdėlės

Vieną kartą ėjo milžinas ir užmynė ant skruzdėlės. Visos kitos skruzdėlės ėjo slėptis ir bėgti. Bet pasitarę nutarė milžiną pulti.  Milžinas krito ant žemės. Skruzdėlės nutempė jį į  skruzdėlių namą. Milžinas atsikėlė tame name ir galvoja, kur jis čia pateko. Apsidairęs pamatė, kaip gyvena skruzdėlės ir išėjo iš skruzdėlyno.

Tada milžinas nuėjo į smėlio dėžę ir pastatė naują skruzdėlyną. Ten buvo viskas patogu ir viskas gera. Milžinas suprato, kad su skruzdėlėm taip negalima elgtis. Vaikščiojo po mišką atsargiai ir tiesiog statė joms naujus namus.

IEVUTĖ BIZULYTĖ 6 m.

Žibutė

Miške augo žibutė. Ji buvo labai maža ir vis bandė atmerkti savo mėlynas akeles. Bet vis nepavykdavo ir ne kas matėsi. Atėjo pavasaris ji pražydo, užaugo ir plačiai atmerkė akeles. Jos akelės buvo kaip mėlynos dėmelės, kurios matėsi ir džiugino vaikus.

 

 

Gerumas – kai žaidžiam kartu. Padėti žmonėms sugrėbti lapus. Padėti panešti sunkius daiktus. Miglė

Gerumas – kai vaikai žaidžia, piešia, supasi. Padėti nešti valgyti, nuskinti uogas. Kai pasiklysta, padėti žmogui surasti kelią. Kotryna

Gerumas – kai padedu, kai apginu draugą. Padėti mamai suplauti indus. Iškviesti pagalbą, kai žmogui bloga. Kai dega namas kviesti pagalbą. Marius

Gerumas – klausyti tėvelių, draugauti su visais. Priglausti iš gatvės kačiuką. Padėti pereiti gatvę seneliams. Užleisti autobuse vietą, kad galėtų atsisėsti seneliai. Skaistė

Gerumas – padėti seneliams sugrėbti lapus, pasikloti lovą, padėti padaryti valgyti, išplauti indus, padėti padžiauti rūbus. Padėti šuniukui, kad nesuvažinėtų mašina. Nupirkti seneliams vaistų, pavalgyti. Matas

Gerumas – kai nukrenta daiktas ir jį pakeli. Kai nuskriaudžia mažesnį, jį reikia paguosti. Padėti mamai plauti grindis ir valgyti daryti. Palaistyti gėlytes, sugrėbti lapus. Padėti sergantiems, nupirkti vaistus. Lėja

Gerumas – kai neerzini draugo, nemuši draugo. Kai daliniesi su draugu. Seneliams nupirkti vaistų, sušluoti lapus. Tėveliams padėti dirbti. Romualdas

Gerumas – kai padedam mamytei gaminti valgyti, mamai padėti išplauti indus. Sutvarkyti mamai kambarius. Kai užsigauna draugas, reikia jam padėti. Padėti tėveliui vežti malkas. Julius

Gerumas – nesimušti, negriauti. Padėti mamytei, pažaisti su broliuku. Malkų atvežti. Leisti atsisėsti autobuse. Nojus N.

Gerumas – padėti močiutei, mamytei virti sriubą, šaltibarščius. Sesei padėti tvarkyti kambarį. Tėčiui padėti nešti malkas. Galiu seneliui padėti pereiti per gatvę. Aistis

Gerumas – tai padėti seneliams kepti blynus. Palieti gėlytes, pašluoti grindis. Padėti broliui statyti žaislus. Elija                        

Gerumas – kai padeda plauti grindis. Padėti broliui surinkti knygas. Padėti sesei pinti kasas. Padėti daryti valgyti. Padėti močiutei gaminti picą. Gabija

Gerumas – padėti mamytei pakloti lovą. Padėti tėčiui garaže padaryti spintelę. Padovanoti dovaną. Adrianas                           

Gerumas – padėti suaugusiems, sergantiems vežimėlyje žmonėms. Tiems žmonėms, kurie neturi valgyti, reikia nupirkti arba duoti savo maisto. Rūpintis gyvūnėliais, kad nesusirgtų. Patricija

Gerumas – padėti svetimiems žmonėms. Nupirkti valgyti, kurie neturi. Padovanoti drabužėlių, kurie neturi. Atnešti vaistų, tiems kurie serga.  Jeigu seniems žmonėms liūdna vieniems su jais galima pasikalbėti, papasakoti. Paulina

Gerumas – kai gražiai elgiamės. Padėti mamai, tėčiui, močiutei. Medį pasodinti. Pervesti per gatvę žmogų. Reikia pamaitinti vienišus žmones. Padėti močiutei nešti malkas. Saulius

Gerumas – padėti mamai. Nesipykti su draugais. Gražiai žaisti aikštelėje. Tuos žmones, kurie visai neturi maisto, galime pamaitinti. Reikia paguosti žmones, kad neverktų. Galima padaryti staigmeną, kai draugas serga ir nudžiuginti jį. Galima padėti apsirengti seneliams, nuvesti juos į koncertą. Liepa

Vaikai pasakoja apie savo senelius

Markas: „Mano močiutė gyvena labai toli. Diedelis gyvena su močiute. Jie eina į darbus. Man labai smagu kai vakare su manimi žaidžia. Aš juos labai myliu. Čia tėvelio tėvai. O mamytės tėvukas gyvena vienas kaime. Turi gaidelių ir didelį džipą. Tėvukas aria su traktorium, o mes renkam bulves. Tėvukas labai geras, aš jį myliu.“

Arija: „Mano seneliai gyvena Panevėžyje, močiutė taisė dantukus, dabar jau pensijoje. Diedukas dirba su kompiuteriu. Močiutė man perka knygelių, senelis žaislų. Man jie labai geri, aš juos labai myliu. O kita močiutė Danutė gyvena Kaune, dirba su popieriais. Močiutė man perka daug rūbelių, dažnai atvažiuoja į svečius, nes ji labai gera.“

Kajus: „Močiutė Viktorija, o senelis Jonas. Jie gyvena kaime. Senelis stato namus, močiutė eina į darbelį. Kai nuvažiuoju diedukas ir močiutė su manim žaidžia, gaunu daug dovanų. Aš juos labai myliu. O kita močiutė Alma gyvena viena, mes pas ją dažnai nuvažiuojam ir ji pas mus dažnai atvažiuoja. Man atveža žaisliukų: mašinėlių, robotus, knygutę. Aš ją labai myliu.“

Greta: „Močiutė Rita ir diedukas Viktoras gyvena netoli manęs. Aš pas juos galiu nueiti ir viena. Rita man nuvelia šlepetes, rankinukus, mezga rūbus. Diedukas dirba ir žaidžia futbolą. Močiutė vasarą gyvena sode. Ten mes su Vytuku maudomės. Jie labai geri, o aš labai labai juos myliu. Kita močiutė Irutė dirba mokytoja, ji moko vaikus.“

Kalbamės…

Vakarieniaujame,- vaikai valgo makaronus. Ugnė žiūri į lėkštę, maišo makaronus šaukšteliu… „Valgyk, Ugnyte“,- paragina auklėtoja. Ugnė sako: „Aš namuose valgiau, valgiau ir aptuštinau lėkštes“.

Iš tualeto pasigirsta Tėjos balsas: „Toletyniaus nėra!“ (suprask – tualetinio popieriaus)

Matuojasi ūgį Ievutė ir Tėja. Tėja sako: „Mes tokio pačio ūgio sveriame“.

Vėjas už lango siūbuoja berželio šakas. Rapolas žiūri per langą ir pradeda šaukti: „Oi, griūna, griūna!“

Patricija susilankstė iš popieriaus vėduoklę, vaikščioja po grupę, rodo visiems ir kalba: „Aš pasidariau vaiduoklę!“

Vaikai rengiasi į lauką. Nojus prašo: „Aprenk margučių megztinį“.

Vaikai miegamajame susistatę kėdutes žaidžia traukinuką. Adomas nori sugriauti. Gabrielius atsisukęs griežtai sako: „Kodėl taip darai?“. „Nežinau“. Gabrielius dar kartą klausia: „Kodėl taip darai?“. „Nežinau“,- patraukia pečiais Adomas. „Tai reiškia daugiau taip nedaryk“,- užbaigia rimtai Adomas.

Pietaujame. Adomas atsisėdęs prie stalo pamato juodos duonos riekę, sako: „Aš tokios nemėgstu!“. „Duok man, aš mėgstu“,- sako auklėtoja. Matas padaro išvadą: „Tai tu varna“.

Auklėtoja siuva raištelį prie Medos kepurės ir kalbasi su vaikais: „Čia siūlai, o čia adata…“. „O mano mama įsisiūlė pirštą“,- sako Meda.

Auklytė atėjo nauju paltu su lapės apykakle. Kitą dieną Matas klausia: „Kodėl tu tos lapės nepaleidi?“

Saulėja vakare įeina į tamsų miegamąjį. „Oi, kaip tamsu, net savo akių nematau“.

Vaikai su auklėtoja vaikšinėja po Rokus, šnekučiuojasi. Einant pro šv. Roko skulptūrą auklėtoja paklausia: „Ar žinote, vaikučiai, kas čia?“. „Pokemonas“,- pasigirsta užtikrintas atsakymas.

VAIKŲ MINTYS APIE KREPŠINĮ

Man labai patiko, kai buvom pirmą kartą, mesti į krepšį ir pralįsti po kėde. Taip pat buvo linksma bėgti su kepure. Įdomu buvo rasti kamuoliukus po stulpiukais, kai vienas vaikas suranda ir nuneša kitam vaikui. Buvo linksma treniruotėje, nes buvo visokių žaidimų ir vis naujesnių.

Liepa

Man labai patiko mėtyti į krepšį, pralindinėti po kėdute. Dar patiko pribėgus prie lanko pamušti su kamuoliuku tris kartus. Jaučiausi gerai, nes labai patiko.

Gabrielė

Daugiau...

VAIKŲ MINTYS APIE GERUMĄ…

Titas: „Kai tvarkau žaislus, kai mamai padedu plauti indus ir kai su broliais nesipykstu tada žinau, kad būnu geras. Kai vaikai būna geri mama šypsosi ir mus vadina angeliukais“.

Liepa: „Pas mane gerumas būna, kai aš padedu tėveliams ir apkabinu draugą, kai jam liūdna“.

Arminas: „Kai draugai nesimuša ir nieko nelaužo, draugauja, tai tada jie būna geriausi draugai“.

Dominykas: „Kai vaikai klauso mamų, tvarko žaislus, kai paguodžia draugą ir pasako „atsiprašau“, tada būna gerumas“.

Daugiau...

„DRUGELIŲ“ GRUPĖS VAIKŲ MINTYS APIE SENELIUS:

Aš turiu dvi močiutes – viena babytė, kita močiutė. Ir vieną senelį. Mano seneliai geri. Aš su močiute dažnai einu pagirdyti ožiukų. Kartais padedu tvarkytis. Mano močiutė, man atrodo, kad yra sena, nes jai labai kojytes skauda. O mamytė mano masažuoja jai. Linkiu seneliams turėti sveikatos.

Emilija

Daugiau...

VAIKŲ KŪRYBA

Matas Pilius 6 m.

KELIONĖ PO LIETUVOS MIŠKUS

 

Vieną kartą gyveno briedis. Jis norėjo keliauti po Lietuvos miškus. Atėjo į mišką, kuriame augo daug aukštų eglių, tvirtų ąžuolų, lieknų beržų, tankių krūmų. Eina briedis miško taku, apžiūri viską ir mato: vilkas atsėlina.

– Kur tu keliauji toks senas?

– Aš noriu pamatyti platųjį pasaulį, susipažinti su Lietuvos miškais. 

– Aš irgi noriu. Aš viskuo domiuosi.

Iškeliavo briedis stipruolis ir vilkas ilgadantis kartu. Jie keliavo drauge draugiškai dainuodami dainas apie žvėris. Bekeliaudami sutiko mažą genelį:

– Sveikas, geneli, papasakok mums apie Lietuvos miškus.

Genelis jiems pradėjo pasakoti, o vilkas su briedžiu įdėmiai klausėsi. Kai genelis baigė pasakoti, išėjo jie namuko ieškoti, kad galėtų kartu apsigyventi. Susirado namučius miške ir apsigyveno. Genelis gydė medžius, briedis tvarkė miško aplinką, o vilkas medžiojo. Jie gyveno ilgai ir laimingai.  

 

Daugiau...