Get Adobe Flash player
Draugaukime Facebook’e
Parama įstaigai
Kalendorius
2019 m. balandžio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Kov    
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
2930  

VAIKŲ KŪRYBA

Matas Pilius 6 m.

KELIONĖ PO LIETUVOS MIŠKUS

 

Vieną kartą gyveno briedis. Jis norėjo keliauti po Lietuvos miškus. Atėjo į mišką, kuriame augo daug aukštų eglių, tvirtų ąžuolų, lieknų beržų, tankių krūmų. Eina briedis miško taku, apžiūri viską ir mato: vilkas atsėlina.

– Kur tu keliauji toks senas?

– Aš noriu pamatyti platųjį pasaulį, susipažinti su Lietuvos miškais. 

– Aš irgi noriu. Aš viskuo domiuosi.

Iškeliavo briedis stipruolis ir vilkas ilgadantis kartu. Jie keliavo drauge draugiškai dainuodami dainas apie žvėris. Bekeliaudami sutiko mažą genelį:

– Sveikas, geneli, papasakok mums apie Lietuvos miškus.

Genelis jiems pradėjo pasakoti, o vilkas su briedžiu įdėmiai klausėsi. Kai genelis baigė pasakoti, išėjo jie namuko ieškoti, kad galėtų kartu apsigyventi. Susirado namučius miške ir apsigyveno. Genelis gydė medžius, briedis tvarkė miško aplinką, o vilkas medžiojo. Jie gyveno ilgai ir laimingai.  

 

Greta Senkutė 6 m.

KREGŽDUTĖ, KURI NORĖJO APSKRISTI LIETUVĄ

 

Šiltuose kraštuose gyveno graži linksma kregždutė. Ji gyveno su savo tėvais, kurie dažnai jai pasakodavo apie gimtinę Lietuvą.

Atėjo į šiltus kraštus pavasaris. Kregždutei atsirado noras kuo greičiau aplankyti tėvų gimtinę.

Kelionė buvo ilga ir įdomi. Sugrįžusi susirado kregždutė daug draugų. Kregždutė pakvietė jas kartu apskristi aplink Lietuvą. Skrisdamos jos pamatė daug įdomaus: Trakų pilį, Galvės ežerą, upę Nemuną ir daug miestų, kuriuose gyveno daug gerų ir gražių lietuvių. Kregždutei Lietuva patiko. Ji susisuko lizdą ir laimingai gyveno iki rudens.

 

Meida Raginytė 6 m.

ŽYDI PIENĖS GELTONPLAUKĖS

 

Pienės ant laukų žydėjo,

Ant kiemelio ir takučio.

Mano sielą jos pamatė

Ir pasakė:

Kad geltona būna saulė,

Ir geltona būna pienė,

Kad šiame pasauly,

Jos abi vienodos.

 

Adrija Skurkytė 6 m.

ŽMOGUS, ATRADĘS LIETUVĄ

 

Gyveno žmogus, kuris labai norėjo atrasti Lietuvą. Jis išėjo jos ieškoti. Ieškojo ilgai, bet negalėjo atrasti. Pamatė dangumi skrendančius paukščius ir klausia jų:

– Ar žinote, kur yra Lietuva?

Juodasis gandras atsakė:

– Žinau, kur yra. Keliauk pro šį mišką, ten pamatysi eglę, ji skirsis nuo kitų savo ilguoju kamienu, ji bus aukščiausia, ir dar skirsis savo ilgais spygliais. Tada pamatysi mane tupintį prie tos eglės.

Žmogus taip ir padarė. Keliavo, keliavo ilgai ilgai, o miško prieiti vis negalėjo. Miškas vis buvo toli ir toli. Pamatė žmogus kiškį. Jis buvo ne pilkas, ne baltas, o jis buvo auksinis ir turėjo stebuklingus sparnus. Kiškis buvo gandro draugas. Žmogus paprašė kiškio:

– Ar gali man padėti?

Kiškis sutiko padėti žmogui.

– Sėsk ant manęs, aš tave nunešiu ten, kur tik tu pagalvosi.

Žmogus atsisėdo ant kiškio ir pagalvojo, kad norėtų būti prie aukštosios eglės pas juodąjį gandrą. Kaip tik pagalvojo žmogus, tuojau pat ten ir atsirado. Juodasis gandras jam pasakė:

– Įsilipk į eglę ir šok ant manęs, aš tave nunešiu į Lietuvą.

Jie skrido ilgai ilgai. Žmogus matė daug žalių gražių miškų, kurie jam priminė, kai jis buvo mažas ir žaidė su broliais ir mama pamiškėje.

Juodasis gandras jam sako:

– Mes skrendame per Lietuvą. Tu pasakok, ką matai iš paukščio skrydžio.

Ir žmogus pradėjo pasakoti, ką mato.

Taip žmogus atrado Lietuvą.